Levko Lukjanenka
Lukjanenka Levko (1928 rugpjūčio 24 d., Chrypivkos k., Černigovo raj., UTSR, TSRS – 2018 liepos 7 d., Kijevas, Ukraina).
Sovietų valdžios priešininku Levko Lukjanenka pasijuto dar būdamas jaunuoliu. Jis nusprendė, kad norint sėkmingai pasipriešinti režimui, būtina prasimušti į valdžios pozicijas. Šiuo tikslu jaunasis Lukjanenka įstojo į komjaunimą ir partiją. Svarbi žingsniu buvo teisės studijos prestižiškiausiame TSRS Maskvos valstybiniame universitete.
Gavęs diplomą Lukjanenka įsidarbino propagandistu Lvovo srities Radechivo rajono komitete. Kitais metais jis persivedė į advokatūrą.
1959 metais kartu su keliais bendraminčiais Lukjanenka nusprendė įkurti pogrindinę opozicinę organizaciją – Ukrainos darbininkų ir valstiečių sąjungą (URSS). Planuose buvo numatyta taiki kova už žmogaus teises, o vėliau ir už Ukrainos nepriklausomybę.
Valstybės saugumo komitetas netrukus sužinojo apie Ukrainos darbininkų ir valstiečių sąjungos (URSS) egzistavimą ir 1961 metų pradžioje suėmė jos narius. Levko Lukjanenka buvo nuteistas mirties bausme -sušaudyti už "Tėvynės išdavystę" (56 str. 1 dalis) ir už "organizacinę veiklą, nukreiptą vykdyti ypač pavojingus valstybinius nusikaltimus" (Ukrainos TSR baudžiamojo kodekso 64 str.). Vėliau Aukščiausiasis Teismas mirties bausmę pakeitė penkiolika metų laisvės atėmimo.
Lukjanenka bausmę atliko Mordovijos lageriuose, Volodymyro ir Černigovo kalėjimuose. Nelaisvėje disidentas dalyvavo kovoje už politinių kalinių teises, protestuodamas ne kartą badavo.
Išėjęs į laisvę 1976 m., Lukjanenka apsigyveno Černigove. Srities vaikų ligoninėje pradėjo dirbti elektriku.
Nepaisant pastarojo meto griežtos bausmės ir KGB bei policijos sekimo, Lukjanenka neatsisakė kovos ir netrukus po paleidimo tapo naujai suformuotos Ukrainos Helsinkio grupės nariu. Jau kitais metais jį vėl suareštavo.
1978 metais Černigovo srities teismas Levko Lukjanenką pripažino kaltu dėl antisovietinės agitacijos ir propagandos (Ukrainos TSR Baudžiamojo kodekso 62 str. 2 d.) ir išsiuntė dešimčiai metų į lagerius ir penkeriems metams į tremtį.
Kai Lukjanenka išbuvo lagerių terminą ir buvo išsiųstas į tremtį, Sovietų Sąjungoje prasidėjo pertvarkymasir atgijo politinis gyvenimas. 1988 metais neakivaizdžiai buvo išrinktas atkurtos Ukrainos Helsinkio grupės, vėliau tapusios Ukrainos Helsinkio sąjunga (UHS), pirmininku. Tų pačių metų pabaigoje UTRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas politiniam kaliniui suteikė malonę. Jis buvo paleistas ir vėliau grįžo į Ukrainą.
1990 metų kovą Levko Lukjanenka buvo išrinktas Ukrainos TSR Aukščiausiosios Rados deputatu. Tų pačių metų balandį UHS pagrindu buvo suformuota Ukrainos respublikonų partija (URP), kurios lyderiu tapo Lukjanenka.
Levko Lukjanenka tapo istorinio dokumento – 1991 metų rugpjūčio 24 dienos Ukrainos nepriklausomybės akto – autoriumi. 1991 metų gruodį jis balotavosi per pirmuosius Ukrainos prezidento rinkimus ir užėmė trečią vietą (4,49 % balsų).
1992–1993 metais buvęs politinis kalinys dirbo Ukrainos ambasadoriumi Kanadoje. Vėliau grįžo į politiką – tapo 2-ojo, 4-ojo ir 5-ojo šaukimų Aukščiausiosios Rados nariu.
Paskutiniais savo gyvenimo metais Lukjanenka gyveno Kijevo srities Chotivo kaime. Po ilgos ligos mirė 2018 metais.
Повне інтерв'ю читайте у книзі "Дисиденти".
