Jevhenas Sverstiukas
Sverstiukas Jevhenas Oleksandrovyčius (1927 gruodžio 13 d. Silcės k., Horochivo raj., Voluinės sritis – 2014 gruodžio 1 d., Kijevas).
Ukrainos "Šešiasdešimtininkų" atstovas, literatūros kritikas, publicistas, žymus s disidentų judėjimo atstovas.
Susiformavęs kaip asmenybė "Chruščiovo atšilimo" laikotarpio sąlygomis, Jevhenas Sverstiukas prisijungė prie disidentų judėjimo 1950-ųjų pabaigoje. Svarbus etapas buvo Kijevo Kūrybiško jaunimo klubo – neoficialaus tuometinės Ukrainos TRS kultūrinio gyvenimo centro atidarymas 1960 metais, kuriame telkėsi kūrybinės inteligentijos atstovai. Būtent jame Jevhenas Sverstiukas, Ukrainos psichologijos mokslinių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, vėliau žurnalo "Vitčyzna" ("Tėvynė") prozos skyriaus vadovas, artimai susidraugavo su žymiais šeštojo dešimtmečio lyderiais – Vasiliumi Symonenka, Ivanu Svitlyčnu, Ivanu Dziuba, Vasyliumi Stusu, Ala Horska ir kitais, bei prisijungė prie savilaidos judėjimo.
1950-ųjų pabaigoje ir per septintajį dešimtmetį (iki jo arešto 1972 metais) Jevhenas Sverstiukas ne kartą protestavo prieš Ukrainos kultūros diskriminaciją Sovietų Sąjungoje, o tai sukėlė nepageidaujamų pasekmių šio jauno mokslininko karjeroje. Keturis kartus dėl politinio persekiojimo jis buvo priverstas keisti darbą, o 1965 metais jam nebuvo leista apginti pedagogikos mokslų disertacijos. Nepaisant to, 1960-aisiais Sverstiukas parašė daugybę reikšmingų kūrinių, įskaitant brošiūrą "Dėl Pohružalskio teismo proceso" (1964), knygą "Sobor u ryštuvanni" ("Katedra po pastoliais") (1970), viešai kalbėjo daugelyje renginių – ypač svarbios buvo jo kalbos Vasyliaus Symonenkos atminimo vakare (1964), kalbos Alos Horskos (1970) ir akademiko Dmytro Zerovo (1971) laidotuvėse.
Tokia aktyvi visuomeninė pozicija neliko už KGB akiračio, todėl 1972 metų sausio 14 dieną Jevhenas Sverstiukas buvo suimtas kartu su daugeliu kitų Ukrainos šeštojo dešimtmečio aktyvistų. Tyrimas jo byloje užsitęsė visus metus, nors kaltinimas buvo susijęs tik su teisiamojo savilaidos veikla. Dėl to 1973 metų balandį "už antisovietinę agitaciją ir propagandą" Sverstiukas buvo nuteistas maksimaliam terminui – septyniariems metams griežto režimo lageryje ir penkiariems metams tremtyje. Bausmę atliko Permės srities lageriuose. Būdamas nelaisvėje aktyviai gynė savo pažiūras, dalyvavo bado streikuose, ne kartą buvo baustas karceriu. Būdamas tremtyje Buriatijos ATSR Bogdarino kaime, dirbo staliumi. Tą patį darbą jis dirbo Kijeve, į kurį grįžo 1983 metais.
1987 metais įsijungė į aktyvų visuomeninį ir politinį gyvenimą, tapo vienu iš Ukrainos kultūrologijos klubo steigėjų. Nuo 1989 metų redagavo laikraštį "Naša Vira" ("Mūsų tikėjimas") ir aktyviai dalyvavo atgaivinant Ukrainos autokefalinę ortodoksų bažnyčią. Tais pačiais metais jis vadovavo Ukrainos nepriklausomos kūrybinės inteligentijos asociacijai, o 1993–2010 metais buvo PEN klubo Ukrainos skyriaus prezidentas. 2011 metais prisijungė prie iniciatyvinės grupės "Perše hrudnia" ("Gruodžio pirmoji"), 2014 metais buvo tarp Nacionalinės laisvės akto autorių.
Jevhenas Sverstiukas yra daugybės straipsnių ir knygų apie įvairius Ukrainos kultūros ir istorijos aspektus autorius. 1995 metais jis gavo Taraso Ševčenkos nacionalinę premiją už knygą "Bludni syny Ukrajiny" ("Ukrainos sūnūs palaidūnai"). Be to, jis buvo apdovanotas UNESCO Kornelijaus Koposu vardo premija "Už tarpetninę ir tarpreliginę toleranciją" (2000), apdovanotas Ukrainos valstybiniais ordinais.
Jevhenas Sverstiukas gyveno ir dirbo Kijeve. Mirė 2014 gruodžio 1 d. ir buvo palaidotas Baikovo kapinėse.
Повне інтерв'ю читайте у книзі "Дисиденти".
