Rudenko Mykola
Rudenko Mykola Danylovyčius (1920 gruodžio 19 d., Jurijivkos k., dabar Lutuhyno rajonas — 2004 balandžio 1 d., Kijevo m.).
1939 m. Rudenko įstojo į Kijevo Ševčenkos universiteto Filologijos fakultetą. Bet mokėsi tik du mėnesius – artėjo karas, ir pirmakursius mobilizavo. Nepaisant aptikto aklumo, jis savo noru išėjo į frontą. "Jei nebūčiau praėjęs kariuomenės, taigi ir apkasų grūdinimo, nebūčiau grįžęs iš lagerių, kaip negrįžo ir mano bičiuliai Vasylius Stusas ar Oleksa Tyсhyi", – vėliau rašė atsiminimuose.
Per karą Rudenko buvo sunkiai sužeistas, išgyveno apgultame Leningrade. Grįžo su dviem ordinais, šešiais medaliais ir eilėraščių rinkiniu "Iš žygio". Tad 1946 m. buvo priimtas į Rašytojų sąjungą ir netgi tapo Ukrainos rašytojų sąjungos (URS) partinės organizacijos sekretoriumi. 1950 metais Rudenko atsistatydino iš visų pareigų, praradęs sovietinio elito privilegijas. Vėliau Rudenko permąstė Markso "Kapitalą" ir savo viziją išdėstė filosofiniuose darbuose "Ekonominiai monologai" ir "Pažangos energija", o vėliau – romane "Saulės formulė". Jis parašė laišką M. Chruščiovui, kritikuodamas partinę sistemą, pasisakė viešuose susirinkimuose. 1974 metais jis buvo pašalintas iš TSKP, o po metų – iš Ukrainos rašytojų sąjungos (URS). Jam teko parduoti mašiną ir vasarnamį, kad gautų nors šiek tiek pinigų pragyvenimui, ir įsidarbino naktiniu sargu.
Ieškodamas teisybės, Mykola Rudenko palaiko ryšius su Rusijos disidentais, ypač su Andrejumi Sacharovu, tampa "Tarptautinės amnestijos" nariu. 1975 balandžio 18 d. pirmą kartą buvo suimtas, bet tyrimo metu paleistas kaip karo dalyvis. Per stebuklą jam pavyko išvengti nugrūdimo į psichiatrinę ligoninę.
1976 lapkričio 9 d. Sacharovo bute Maskvoje Rudenko surengė spaudos konferenciją užsienio žurnalistams, kurioje paskelbė apie Ukrainos Helsinkio grupės sukūrimą. 1976 metų gruodžio 23-24 dienomis pas Rudenką buvo atlikta krata, kurios metu "atrado" primestus trisdešimt devynis JAV dolerius. Jis buvo nuteistasseptyneriems metams kalėti griežto režimo lageryje ir penkeriems tremties metams. Rudenkos publicistiniai straipsniai, meno kūriniai ir žodiniai pasisakymai buvo pripažinti šmeižikiškais, o visos knygos buvo pašalintos iš knygynų ir bibliotekų.
1987 metų gruodį atsistatydinę Rudenkos išrūpino leidimą išvykti į Vokietiją, o iš ten į JAV, kur Mykola Danylovyčius dirbo radijo stotyse "Laisvė" ir "Amerikos balsas", vadovavo UHG (Ukrainos Helsinkio grupės) Užsienio atstovybei, vėliau Ukrainos Helsinkio sąjungai. 1988 m. Filadelfijos švietimo ir tyrimų centras Rudenką paskelbė "Metų ukrainiečiu" už jo nepajudinamą tvirtumą ginant Ukrainos tautos ir jos kultūros nacionalines teises.
1990 metais rugsėjį Rudenko buvo reabilituotas. Gyveno Kijeve. Mirė 2004 m. balandžio 1 d. palaidotas Baikovo kapinėse.
Повне інтерв'ю читайте у книзі "Дисиденти".
