Balys Gajauskas
Balys Gajauskas (1926-02-24 Vigrelių k., Lietuvos Respublika – 2017-09-28 Vilnius, Lietuvos Respublika).
Lietuvos politinis kalinys, visuomenės ir politinis veikėjas, Lietuvos Seimo narys.
Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje gimęs Balys Gajauskas po Antrojo pasaulinio karo aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietų okupacijai judėjime. Dirbdamas Kaune nuo jaunų dienų platino lankstinukus, vykdė partizanų užduotis, rašė vietiniam pogrindžio laikraščiui. 1948 metų balandį jis buvo suareštuotas su rastais ginklais ir antisovietine literatūra, nuteistas dvidešimt penkeriems metams už ryšius su Miško broliais.
Kalėjo molibdeno kasykloje Balchaše (Kazachijos TSR), vėliau Džezkagane (Kazachijos TSR), o nuo 1956 m. – Mordovijoje. Lageryje jis mokėsi daug užsienio kalbų, įskaitant pagrindines Europos, taip pat japonų, korėjiečių ir kinų kalbas. Pirmą kartą paleistas 1973 metų gegužę, vėliau dirbo statybininku ir elektriku Kaune (Lietuvos TSR). Tuo metu aktyviai rinko medžiagą apie sovietinės okupacinės valdžios represijas Lietuvoje ir vietinį pasipriešinimo judėjimą, dalyvavo 1976 metų lapkritį įkurtos Lietuvos Helsinkio grupės veikloje.
1977 metų balandį jis antrą kartą buvo suimtas už "antisovietinę agitaciją ir propagandą", o po metų nuteistas dešimt metų kalėti ypatingo režimo lageriuose ir penkeriems metams tremties. Visų pirma jis buvo apkaltintas savilaidos saugojimu ir platinimu, A. Solženicino romano "Gulago archipelagas" vertimu į lietuvių kalbą, pagalba Lietuvos politinių kalinių šeimoms, žmogaus teisių gynimo veikla. Bausmę atliko lageryje ЖХ-385/1-8, esančiame Sosnovkos kaime (Mordovija), kur vedė Ireną Dumbrytę; per žmoną į laisvę perdavinėjo savo straipsnius ir politinių kalinių, tarp jų ir ukrainiečių, dokumentus. 1981 metais už aktyvią pilietinę poziciją buvo apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija. Kartu su kitais minėto lagerio kaliniais buvo perkeltas į Permės srities Kučino kaimo ypatingojo režimo skyrių ВС-389/36-1. Iš šio lagerio 1983 metais Baliui Gajauskui pavyko perduoti savo ir kameros draugo Vasyliaus Stuso straipsnius ir užrašus, žinomus kaip "Z taboroho zošyta" ("Iš lagerio sąsiuvinio").
Lageryje demonstravo principingą poziciją, už tai ne kartą buvo baustas kalėti tardymo izoliatoriuje, jam uždraudė pasimatymus ir siuntinius (Balio mama, gavusi pranešimą, kad neleidžiama lankyti sūnaus, susirgo ir mirė). Siekdami sustabdyti Balio Gajausko aktyvią veiklą kalėjime, KGB bandė inspiruoti jo nužudymą. 1986 balandžio 17 dieną Balį užpuolęs kameros kaimynas, buvęs nusikaltėlis Borisas Romašovas, atsuktuvu smogė jam dvylika kartų. Užpuolikas atsipirko penkiolika dienų karcerio, o aukai buvo diagnozuoti tik "nesunkūs kūno sužalojimai". 1987 balandžio 19 d., pasibaigus įkalinimo terminui, Balys buvo ištremtas į Chabarovsko kraštą, kur dirbo sargybiniu Ochotsko jūros pakrantėje esančiame žvejybos kolūkyje.
Po aktyvių Lietuvos visuomenės veiksmų remiant politinius kalinius 1989 metų liepą Balys Gajauskas Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo sprendimu buvo reabilituotas. 1990 metais jis buvo tarp pasirašiusiųjų Lietuvos nepriklausomybės aktą. 1992–1996 metais buvo Seimo nariu, vadovavo šios institucijos komisijai, tyrusiai KGB veiklą Lietuvos TSR teritorijoje. Aktyviai dalyvavo visuomeniniame ir politiniame Lietuvos gyvenime: prisidėjo rengiant ir leidžiant medžiagą apie vietos partizaninį judėjimą, steigiant Tautinės atminties institutą, dalyvavo Politinių represijų ir totalitarizmo istorijos muziejaus "Permė-36" taryboje. Gyveno ir dirbo Vilniuje, bet ne kartą lankėsi Ukrainoje.
Повне інтерв'ю читайте у книзі "Дисиденти".
